„Mūsų šeimą ištiko vienas likimo smūgis po kito. Našlystė tapo įprasta. Daug metų negalėjau susilaukti
kūdikio, o kai pagaliau tai įvyko, manęs laukė labai sunkus gimdymas. Iškart po to mirė mūsų šeimos
galva. Jaučiu nuolatinį stresą, bet man reikia auginti vaiką. Kyla klausimas, kodėl mums reikia išgyventi
tiek negandų, ką mes turime suprasti?“.
Visų pirma, priimkite mūsų nuoširdžią užuojautą. Kad ir kaip filosofiškai žvelgtume į gyvenimą ir jį
priimtume, artimųjų netektis yra viena skaudžiausių likimo pamokų. Sąmoningai tau neatsakiau iš karto,
nes iškart po tragedijos žmogui reikia emocinės paramos, o ne nurodymų, kad ir kokie protingi jie būtų.
Normalu, kad patiriate stresą. Stresas yra visiškai normali mūsų reakcija, kai ištinka netikėtos nelaimės.
Dėl streso organizme pakinta biocheminiai procesai, ima intensyviau veikti protas (arba atvirkščiai – jei
žmogų visiškai užvaldo sielvartas, protas tiesiog išsijungia), organizmas išnaudoja visas energijos
atsargas. Yra ne vienas atvejis, kai žmonės stresinėse būsenose darė stebuklus: kilnodavo didžiulius
svorius, lipdavo per aukštą tvorą ir t.t. Tačiau jei stresas užsitęsia, jis gali sugriauti sveikatą ir neigiama
linkme pakreipti mūsų likimą. O pagrindinė streso priežastis – baimė arba tiesioginis netekties
išgyvenimas, pinigų, pareigų, sveikatos praradimas, idealų žlugimas ir t.t. Po visu tuo slypi mirties baimė,
kuri yra laikoma viena didžiausių baimių, nes ji reiškia visko praradimą.
Kaip jau buvo minėta, mirties baimė yra viena iš pagrindinių šiuolaikinių žmonių baimių. Pirmiausia
žmonės bijo savo mirties, o paskui ir artimųjų. Ne kartą analizavome, kad baimė yra pagrindinis meilės
priešas. Tikrai dvasingas žmogus yra bebaimis, nes supranta, kad jis yra amžina siela, o ne laikinas fizinis
kūnas. Viskas, kas susiję su šiuo kūnu, visi santykiai, ir apskritai, visas šis pasaulis yra laikinas, todėl nėra
prasmės prisirišti prie nieko, nes viskas nuolat kinta.
Svarbiausia yra vidinė ramybė ir gyvenimas su besąlygiška meile, nes meilė yra palaima. Ir tik netikras
ego, kuris visada bijo, turi galybę prisirišimų, pavydi, reiškia pretenzijas, įneša įtampą ir godumą į mūsų
gyvenimą, gali atimti iš mūsų palaimą ir ramybę.
Pabandykime išsiaiškinti, kas yra mirties baimė. Ši tema mūsų visuomenėje vis dar yra tabu. Mes esame
kaip strutis, kuris bando pabėgti nuo problemos tiesiog paslėpdamas galvą smėlyje, ir tai darydami
problemą tik paaštriname. Daug naudingiau suvokti, kad mirtis yra tokia pat natūrali, kaip ir gimimas, kad
kiekvienas iš mūsų mirsime mums skirtą valandą – tai gali būti po kelių minučių, o gali būti ir po kelerių
metų. Tik tada, kai priimsime šį faktą, nustosime luošinti savo psichiką, varyti šią baimę į pasąmonę,
mūsų elgesys pasikeis į gerąją pusę.
Buda sakė: „Tie, kurie tikrai supranta, kad mes visi greitai mirsime, tuoj pat nutraukia visus ginčus“.
Tiesa, mūsų pragmatiškame amžiuje daugelis bando tuo pasinaudoti. Daugelyje šiuolaikinių sektų žmonės
nuolat yra gąsdinami artėjančia pasaulio pabaiga. Tokiu būdu jos didina savo parapijiečių skaičių ir renka
dideles aukas.
Mahabharatoje (senovės Indijos epe) yra įdomus palyginimas. Vienas didis karalius priėjo prie upelio ir
pamatė ten savo mirusius brolius. Staiga jis išgirdo balsą iš dangaus, kuris tarė: „Jei dabar neatsakysi į
klausimą, kas yra nuostabiausia šiame pasaulyje, tada tu mirsi“. Karalius nedvejodamas atsakė: „Pats
nuostabiausias dalykas šiame pasaulyje yra tai, kad mirtį galime matyti kiekvieną dieną, visi mūsų
artimieji bet kada gali mirti, bet mes vis tiek manome, kad mūsų mirtis neištiks niekada. Tai aš laikau
nuostabiausiu dalyku pasaulyje. Žmonės galvoja ir elgiasi taip, lyg niekada nemirtų“. Į ką dieviškasis
balsas atsakė: „Tu tikrai išmintingas ir atsakei teisingai“.
Kodėl žmonės atsisako tikėti, kad mirs? Faktas yra tas, kad savo sielos gelmėse mes žinome, kad esame
amžini, kad neturime nieko bendra su šiuo laikinu iliuziniu pasauliu. Siela tiesiogine prasme šaukia:
„Nustokite tapatinti save su šiuo raumenų ir kaulų maišu, nustokite gyventi pagal šio pasaulio vilkų
įstatymus, nustokite išsižadėti meilės kiekviename žingsnyje, nes tik meilė ir tarnavimas Dievui gali
atnešti tą palaimą.“
Mes, jau daug gyvenimų šiame pasaulyje nugyvenusios sielos, vis labiau save tapatiname su kūnu, kurį
gauname kiekvieną kartą atkeliavę į šią Žemę, ir vis labiau pasineriame į šio pasaulio tuštybę, vis labiau
susipainiojame, o mūsų sąmonė vis labiau susitepa iš godumo, pykčio, geismo ir pavydo. Užuot suvokus,
kad esame amžina dvasia, Dievo dalelė, mumyse pradeda dominuoti mintis, kad esame tik šis kūnas, šio
mirtingojo pasaulio dalis. Kartu su tuo ateina noras viską, kas mus supa, padaryti „amžinu“. „Prisiek man
amžiną meilę“, „Noriu užsidirbti pinigų, kad niekada man nepritrūktų“ ir t.t. Mes atsisakome priimti
akivaizdžią tiesą, kad viskas šiame pasaulyje yra laikina: kūnai, namai, santykiai, civilizacija, klimatas,
moralinės ir religinės dogmos ir t.t. Mūsų sąmonė vis labiau apimama nežinomybės ir prisotinama
baimių, kurios yra didžiausi meilės priešai. Mes pradedame nuolat bijoti nuostolių, kurie, deja, šiame
pasaulyje nėra retenybė, bet natūralus ir net būtinas dalykas. Be to, labai dažnai Visata viską sutvarko
taip, kad per savo gyvenimą netenkame to, prie ko esame labiausiai prisirišę, ir iš ko (kurio) padarėme
stabą.
Praktinės rekomendacijos patyrusiems ar patiriantiems stiprų stresą.
- Būkite nuolat kuo nors užsiėmę, nė minutės nebūkite vieni su savo mintimis.
- Priverskite save vaikščioti tiesiai (ne susikūprinus) ir dažniau šypsotis arba bent jau venkite niūrios
veido išraiškos. - Niekada kalboje nevartokite pesimizmo, baimės, gailesčio kupinų žodžių. Priešingai, reikia kartoti
dvasinius teiginius (Dievo Meilė viskam; Viskas praeina ir tai praeis), maldas, mantras ar bent jau
niūniuoti savo mėgstamiausias melodijas. - Dažniau būkite gamtoje, gryname ore, ypač saulėtomis dienomis.
- Įvairūs fiziniai pratimai (ypač plaukimas, bėgimas, čiuožimas, greitas ėjimas), joga reikalingi ir
naudingi kaip niekad. - Išmokite pamatyti Dievą už visko, kas vyksta jūsų gyvenime, ir pasitikėkite Juo bei pačiu gyvenimo
procesu. Labai padeda nuoširdi malda. Dažniau filosofiškai pagalvokite apie visko, kas yra šiame
pasaulyje, laikinumą. Taip pat skaitykite daugiau istorinės literatūros, nes tai padeda pajusti visko, kas
vyksta, laikinumą. Kad ir kiek žmonės ar civilizacija buvo pasiekusi, kad ir kaip įdomiai gyveno, kažkada
atėjo laikas, kai visa tai turėjo mirti, išnykti nuo žemės paviršiaus. - Skaitykite mokslinę literatūrą, patvirtinančią sielų keliones, apie klinikinę mirtį, apie regresinę hipnozę,
mediumų seansus, vaikų prisiminimus iš praėjusių gyvenimų. - Prisiminkite, kiek žmonių pasaulyje kenčia, išgyvena karą, stichines nelaimes. Jie praranda viską. Tai
padės jums suprasti, koks santykinis yra jūsų sielvartas. - Pagalvokite, ar jūsų dejonės bus malonios išėjusiems į kitą pasaulį? Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad
išvykote į kitą šalį studijuoti, tačiau nuolat gaunate žinutes, kad jūsų artimieji serga sunkia depresija dėl
išsiskyrimo su jumis. Kaip jausitės?
Siela nemiršta, kai kūną apleidžia gyvybė. Bet kodėl mes verkiame per laidotuves? Mums gaila savęs…
Ašaros yra gailesčio sau apraiška. Dejuojame ir klausiame: „Kodėl tu mane palikai?
Pirma, niekas nieko nepaliko, kūnas guli čia. Tiesa, siela jį jau paliko. Kai siela palieka kūną, jis pradeda
irti… Ir kuo labiau buvome prisirišę prie šio žmogaus, tuo garsiau verkiame. Išsiskyrus liūdėti yra
natūralu, tačiau gili depresija, gyvenimo prasmės praradimas, agresija ir pretenzijos Dievui bei žmonėms
yra labai pavojingos emocijos, galinčios sunaikinti mus pačius ir sutrukdyti iš kūno išėjusios sielos
iškeliavimui.
Deja, nuo vaikystės nebuvome mokomi, kaip tapti visaverčiu žmogumi, būti laimingu ir sėkmingu
nepaisant išorinių aplinkybių. Ir juo labiau – nebuvome mokomi tikrų, gilių, dvasinių žinių. Geriausiu
atveju mus mokė pasaulietinės moralės taisyklių ir kokių nors religinių tradicijų. Mes užaugome įpratę
ieškoti laimės visur ir kiekviename, bet ne savyje, esame įpratę savo gyvenimą kurti taip, kad kuo daugiau
naudos gautume iš pasaulio. O į klausimą: „Kur tavo laimė?“ mes užtikrintai atsakome: „Darbas,
artimieji, maistas, religinių tradicijų laikymasis ir t.t“. Tačiau kai kas nors nutinka mūsų laimės šaltiniui,
mums atrodo, kad pasaulis griūva. Ir akivaizdu, kad mes visiškai nepriimame mirties.
Teisingiausias būdas išgyventi artimųjų mirtį yra visiškai šį faktą priimti. Žinoma, reikia atlikti visas
religines apeigas bei lankytis kapinėse. Taip pat turime rimtai pagalvoti apie momentą, kad anksčiau ar
vėliau ir mes tai patirsime, turėsime pereiti savo pačių laidotuvių apeigas. Jei tai tikrai suvoksime, mūsų
gyvenimas kardinaliai pasikeis į gerąją pusę.
Ilgaamžiškumo paslaptys arba kaip nugyventi 100 metų be gydytojų
Norime supažindinti jus su nuostabiu ir tikrai sveiku žmogumi, unikaliu japonų kilmės amerikiečių
gydytoju Hiromi Shinya, knygos „Jaunystės fermentas“ autoriumi, analizuojančiu sveikos mitybos
pavojus. Norėtume, kad mūsų žurnalo skaitytojai sužinotų ne tik apie gydytojus, kurie tiesiog gydo, o ir
apie tuos, kurie iš tikrųjų gydo. Žmonės laikydamiesi jų patarimų beveik visiškai neserga. Tarp jo
pacientų yra daug žinomų dainininkų, aktorių, Holivudo žvaigždžių, mados dizainerių. Jis konsultavo
Ronaldą Reiganą gydžiusius gydytojus, o jo programą puikiai įvertino Nobelio premijos laureatai ir keli
ministrai pirmininkai (buvęs premjeras Nakasone, buvęs premjeras Chata, Nobelio premijos laureatas
Leonas Esaki…).
Remiantis statistika, šiais laikais Amerikoje gydytojas vidutiniškai gyvena 58 metus. O šis žmogus
medicina užsiima jau daugiau nei 45 metus. Be to visus tuos metus jis pats buvo visiškai sveikas ir nė
karto neišdavė nė vieno mirties liudijimo savo pacientams (nors į jį daug kas kreipėsi dėl vėžinių
susirgimų ir kitų mirtinų ligų, kurias jis sėkmingai padėjo išgydyti). Jis rašo, kad tikrosios sveikatos
paslaptis yra gyvenimo būdas, kurio dėka išsaugomos fermentų (specifinių baltymų, kurie daug kartų
pagreitina chemines mūsų organizmo reakcijas) atsargos. Hiromi Shinya buvo kategoriškai nusiteikęs
prieš rūkymą, alkoholio vartojimą, persivalgymą, maisto papildus, stresą, vaistus, nes visa tai degina
mūsų neįkainojamus fermentus. Fermentai taip pat švaistomi, kai žmogus valgo nekokybišką maistą,
kuris yra visų rūšių toksinų šaltinis, taip pat maistą, kuris buvo veikiamas ultravioletinių spindulių ar
elektromagnetinių bangų (pavyzdžiui, jei maistą gaminate mikrobangų krosnelėje, jame susidaro
radikalai, kurių neutralizavimui organizmas turės eikvoti tuos pačius naudinguosius fermentus).
Kai „stebuklingų“ fermentų prarandama mažiau, organizmas gauna galimybę juos panaudoti vidinės
pusiausvyros palaikymui, detoksikacijai, savigydai ir energijos taupymui. Sustiprėja imuninė sistema, o
tai ne tik gerina sveikatą, bet ir ilgina gyvenimo trukmę. Ištyręs apie 300 000 žmonių skrandžių ir
žarnynų, Hiromi Shinya įsitikino, kad žmogus gali būti sveikas tik tada, kai jo skrandis ir žarnynas yra
tinkamos formos, nepažeisti ir neužteršti. Priešingu atveju jis susirgs. O liga, jo nuomone, nėra Dievo
bausmė, tai tik mūsų žalingų įpročių pasekmė.
Žmogaus sveikata priklauso nuo to, kaip jis gyvena ir ką valgo. Šimtamečio senuko ir sergančio žmogaus
gyvenimo būdas, mityba ir įpročiai labai skiriasi. Kelių įpročių pakeitimas gali labai pakeisti mūsų
gyvenimą. Pateiksime jums kelis patarimus, kurie palydės į tikrąją sveikatą:
- NEGERKITE PRAMONINIU BŪDU PAGAMINTO PIENO IR JOGURTO.
Parduotuvėje pirktas pienas yra pats prasčiausias iš visų produktų. Jis yra visiškai nevirškinamas, nes
apdorojimo metu yra homogenizuojamas, kartu oksiduojasi pieno riebalai, kurie žmogaus organizme
formuoja laisvuosius radikalus, greitinančius senėjimo procesus bei prisidedančius prie ligų formavimosi.
O pasterizuojant (kaitinant) pieną visi fermentai žūva, jame lieka tik oksiduoti riebalai.
Be to, parduotuvinis pienas ne tik nepripildo organizmo kaulams būtinu kalciu, bet, priešingai, išeikvoja
jo atsargas. Tai liudija liūdna sergamumo osteoporoze statistika daugiausiai pieno suvartojančiose šalyse:
Švedijoje, Danijoje, Suomijoje.
Teorijai apie parduotuvėje pirkto pieno pavojingumą įrodyti galima pacituoti tokį faktą: jei naujagimis
veršelis bus šeriamas parduotuvėje pirktu pienu, tai po 4-5 dienų jis nugaiš…
Neapdorotame (žaliame) piene, priešingai, yra daug naudingų elementų: įvairių enzimų, fermentų,
skaidančių laktozę, lipazės, reikalingos riebalų pasisavinimui, proteazės, skaidančios baltymus.
Natūraliame piene yra laktoferino, kuris stiprina imunitetą ir pasižymi antioksidacinėmis,
priešuždegiminėmis, antivirusinėmis savybėmis. Parduotuviniame piene to nebėra, nes perdirbimo
proceso metu viskas, kas naudinga, tiesiog sunaikinama. O jei prisimintumėte, kaip melžiamos
šiuolaikinės karvės ir kaip pienas saugomas… (Verta paminėti, kad gerti ką tik pamelžtą pieną nėra saugu,
nes galite susirgti infekcine liga ar užsikrėsti parazitais, kuriais sirgo karvė. Todėl daugelis ajurvedos
konsultantų rekomenduoja prieš geriant tokį pieną, jį užvirti arba bent pašildyti, taip pat įdėti įvairių
prieskonių, kad naudingosios savybės būtų kuo geriau įsisavinamos).
Jogurtai yra dar vienas nesveikas pieno produktas. Jei kasdien valgysite jogurtą, virškinimo trakto būklė
tik pablogės. Ištyręs 300 000 pacientų, Hiromi Shinya įsitikino, kad kasdien vartojant jogurtą sustiprėja
išmatų ir dujų kvapas, perspėjantis apie žarnyno mikrofloros problemas. Kvapas atsiranda dėl to, kad
žarnyne susidaro toksinai. Jogurte taip pat yra daug laktozės, kurios organizmas nepajėgia suvirškinti
(beje, Ajurveda ir Rytų medicina teigia, kad vos tik jogurtas sumaišomas su cukrumi ar uogiene, jis tampa
labai toksiškas ir jo vartoti nerekomenduojama).
2. NEVALGYKITE MĖSOS.
Nuo 1977 m. daugybė amerikiečių mokslininkų tyrė, kodėl jų tauta yra tokia ligota. George’o McGoverno
ataskaitoje (apie kurią, deja, žino labai mažai žmonių) rašoma, kad viena pagrindinių to priežasčių yra
netinkama mityba, o pirmiausia – mėsos valgymas, kuris atima iš mūsų gyvybingumą ir sveikatą. Mėsos,
kurią valgo šiuolaikinis žmogus, organizmas nepanaudoja iki galo, ji lieka kaip balastas virškinimo trakte
ir kelia puvimo procesus. Taip, žinome, kad gyvūniniuose baltymuose yra organizmui reikalingų
aminorūgščių (valino, izoleucino, leucino, lizino, metionino, treonino, triptofano, fenilalanino ir kt.),
tačiau daug jų yra ir augaliniame maiste: grūduose, ankštinėse kultūrose, grybuose, daržovėse ir t.t.
3. VALGYKITE ŽALIUS GRŪDUS, DARŽOVES IR VAISIUS.
Sveikus virškinimo organus turinčius žmones vienija bendras bruožas – jie visi valgo daug šviežių ir žalių
daržovių bei vaisių, kurie prisotina organizmą reikalingų fermentų, padeda žarnyne susidaryti palankiai
aplinkai gerųjų bakterijų dauginimuisi. Neapdoroti grūdai yra sveikų maistinių medžiagų šaltinis. Juose
yra optimalus kiekis baltymų, angliavandenių, skaidulų, vitaminų, mineralinių elementų būtinų
organizmui. Hiromi Shinya ragino valgyti daugiau jūros dumblių, kurie yra tikrai sveiki, priešingai nei
pienas. Taip pat jis rekomendavo atsisakyti baltų poliruotų ryžių (jie yra „negyvi“) ir rinktis tik
neapdorotus. Bulves, ankštines kultūras, javus ir kai kurias daržoves jis pataria šiek tiek termiškai
apdoroti, kad organizmas juos geriau įsisavintų. Tačiau svarbiausia stengtis valgyti kuo mažiau termiškai
apdorotą maistą, nes tai raktas į tikrąją sveikatą ir organizmo atsinaujinimą.
4. GERAI SUKRAMTYKITE MAISTĄ.
„Kas ilgai kramto, tas ilgai gyvena“, – sako liaudies išmintis. Kruopščiai sukramtyti maistą būtina ne tik
norint apsisaugoti nuo parazitų, bet ir dėl geresnio virškinimo bei visų reikalingų maistinių medžiagų
įsisavinimo. Taigi, kiekvieną gabalėlį reikia kramtyti 30-50 kartų, o kietą maistą – bent 70-80 kartų.
Žarnyno sienelės sugeria tik mažas maisto daleles – ne daugiau kaip 15 mikronų (0,015 mm) dydžio.
Todėl blogai sukramčius maistą, didžioji jo dalis nueis perniek ir organizmui nebus jokios naudos. Įdomu
ir tai, kad kruopščiai nesukramtytas maistas yra viena iš antsvorio atsiradimo priežasčių.
5. GERKITE DAUG ŠVARAUS VANDENS.
Vanduo yra vienas iš svarbiausių elementų palaikančių kūno sveikatą. Arbata, kava, soda ir t.t. sukelia
dehidrataciją organizme, todėl grynas gėlas vanduo yra būtinas. Jis pašalina iš organizmo kenksningus
maisto priedus ir kancerogenus, toksinus ir atliekas, aktyvina fermentus ir žarnyno mikroflorą. Todėl
žmonės, vartojantys mažai skysčių, serga dažniau. Beje, organizmui naudingas tik švarus, šviežias bei
antioksidacinių savybių turintis vanduo (su aukštu PH, ne mažesniu nei 7). Vamzdžiais tekantis ir
filtruotas vanduo dažniausiai turi labai žemą PH, todėl nėra toks naudingas.
6. MYLĖKITE, DĖKOKITE, DŽIAUKITĖS.
Stebėdamas tūkstančius pacientų, Hiromi Shinya įsitikino, kad meilė, optimizmas ir dėkingumas daro
stebuklus. Tai stimuliuoja imuninę sistemą ir daro mus tikrai sveikus ir laimingus.
Kai žmogus tampa pačia meile, priima ir dėkoja, net mirtinos ligos atsitraukia. Norint išgyti – reikia
mylėti.