Dabar esu atvirame vandenyne, pietinėje Atlanto dalyje, daug medituoju. Kai priartėjome prie Antarktidos, galvoje vėl ėmė skambėti atsakymai. Jei turite klausimų interviu herojui, rašykite komentaruose, pabandysiu paklausti.
Rami
2019 12 12 (versija redaguota ir išplėsta)
Ilgai nepasakosiu, kas vyko prieš rašant šį tekstą, galbūt tuo pasidalinsiu tik kitoje knygoje, tačiau, trumpai tariant, sutikau žmogų, kuris šalino iš žmonių blogąsias esybes. Taip pat pamačiau vyrą, kurį dėl išprotėjimo norėjo išsiųsti į psichiatrinę ligoninę, bet po kelių seansų buvo pripažinta, kad jo psichinė sveikata yra puiki. Ir iš tikrųjų jis tapo normalus. Taigi nusiunčiau pas šį gydytoją keletą savo pacientų, kurių energetiniame lauke mačiau tamsias esybes, ir jų savijauta po seansų tikrai labai pagerėjo. Po to sužinojau, kad seansų metu su jais vyko neįtikėtini dalykai: jie kalbėjo skirtingais balsais, jų kūnai įgavo keistų išraiškų ir t.t. Girdėjau, kad kai kurie stačiatikių kunigai taip pat daro šią procedūrą.
Aš uždaviau klausimą: „Kas slypi už šių juodųjų esybių?” Ir staiga atėjo atsakymas. Labai aiškus, šaltas balsas mano galvoje paklausė:
– Ar tikrai nori pabendrauti?
– Taip.
– Klausk.
Maždaug 2018 m. vasario 13 d., Mėnulio užtemimo metu mano jautrumas labai sustiprėjo ir aš pradėjau jausti, kaip aiškus, šaltas balsas atsako į mano klausimus. Be to, dažniausiai tai vykdavo prabudus vidury nakties.
Šį tekstą pradėjau rašyti apie 2 val. nakties. Kitu paros metu, ypač dieną, su manimi bendraudavo kitas balsas (aš jį pavadinau Šviesos Balsu), kuris duodavo rekomendacijas, kaip šį tekstą sutvarkyti, ir įkvėpė jį atspausdinti visų gyvų būtybių labui (tada aš jau galėjau atskirti savo mintis nuo tų, kurios ateina iš šios esybės).
Šiomis dienomis aš blogai miegojau, sukilo pyktis, stipriai peršalau, kilo keletas netikėtų kivirčų. Jaučiau, kad mano energija krenta, bet tik dėl to, kad galėčiau būti „ant jų bangos“.
Tai atsitiko laive. Vasario 19 d. išvykome iš Honolulu (Havajų salynas) dienos kelionei, tačiau netikėtai turėjome grįžti, susirgus vienam keleiviui. Grįžome į vietą, kur būtų įmanoma nusileisti sraigtasparniui. Pakeliui patekome į perkūniją.
Pabuvęs Havajuose, dvi naktis miegojau gerai. Trečią vakarą greitai užmigau, bet staiga vidury nakties prabudau ir pradėjau rašyti atsakymus į savo klausimus. Klausimų rašysena ir atsakymų rašysena akivaizdžiai skyrėsi.
– Esi tapatinamas su tamsa, blogiu ir tuo, kas neša nelaimes, ar taip?
– Bet kokia energija ir jėga šiame pasaulyje turi savo įsikūnijimą. Aš esu vartotojiškumo ir egocentrizmo energijų įsikūnijimas. Aš nenešu ir nekuriu nelaimių, bet dažniausiai jas ima traukti tie, kurie prisiderina prie mano bangos. Vargas, kančia ir tamsa yra viena iš šio dualaus pasaulio dalių. Šviesa ir šiluma yra kita jo dalis. Dažnai šviesos jėgos veda sielą į kančią tam, kad ją apvalytų. Aš elgiuosi priešingai, t.y. dažniausiai, norėdamas suklaidinti sielą, duodu jai laikiną sėkmę, šlovę ir materialinę gerovę. Kančia gali net labai pažengusią sielą išvesti iš teisingo kelio, arba priešingai, gali paskatinti dvasinį augimą, kas šiais laikais nutinka labai dažnai. Pažiūrėkite, kaip gyvenate dabar. Dėl naujo telefono žmonės gali apgauti, vogti ir net nužudyti. Jūsų galvos prikimštos minčių, kaip įsigyti naujų daiktų arba kaip išgarsėti. Mano užduotis jūsų Žemėje yra stiprinti žmonių savanaudiškumą ir didinti vartojimą.
– Kodėl?
– Tam, kad amžinoji siela, kupina meilės ir palaimos, būtų įtraukta į šią kosminę dramą kuo giliau, kad tai paskatintų ją pamiršti savo amžinąją prigimtį, ir ji pradėtų laikyti save maža, silpna bei menka. Jei ne aš, šiame pasaulyje nebeliktų sielų. Jos visos labai greitai grįžtų į aukštesnę dvasinę plotmę. Mano užduotis yra pritraukti sielas į daugybę įsikūnijimų ir, pageidautina, į žemesniuosius pasaulius.
– Daugelis žmonių mano, kad tu kovoji su Dievu ir kartais netgi laimi.
– Žinau. Aš pats kartais įdedu šias juokingas mintis į žmogaus galvą. Mes taip pat kovojame su savo dvilypumu, t.y. mūsų prigimtyje esančiomis šviesiomis, kilniomis jėgomis. Kadangi Dievas yra visko šaltinis, tai aš esu lygiai tokia pati jo dalis kaip ir tu. Kiekvienas iš mūsų turi savo likimą. Tačiau už mūsų visų yra Dievas ir Jis suteikia mums visiems energijos bei teisę rinktis, kokius veiksmus norime atlikti.
– Tačiau apie jus yra tiek daug istorijų, mitų ir legendų, ypač krikščionybėje.
– Kai kas tiesa, o kai kas yra susiję su tamsiomis mano pasaulio būtybėmis, kurios atėjo ir sutrikdė dorai gyvenančius žmones. Daugelis doktrinų yra tiesiog bažnyčios vadovų rašytinės mintys. Viskas jūsų pasaulyje dabar labai susipynę, tokie laikai Visatos istorijoje yra reti. Dabar šviesa ir tamsa gali gyventi toje pačioje šeimoje. Net ir viename žmoguje gali būti labai daug tamsos ir labai daug šviesos. Tačiau kol dominuoja jūsų tamsioji pusė, mes turime spėti kuo daugiau sielų nusinešti į tankesnius ir tamsesnius sluoksnius. Paprastai šios energijos yra atskirtos, t.y. šviesieji gyvena savo Visatos dalyse, o mes savose. Mes turime tam tikrus savo valdymo laikus, o jūs – savo.
– Mes turime?
– Tu kovoji su manimi daugelį metų ir gyvenimų, nors buvo laikai, kai buvai mano šalininkas.
– Ir dabar kovoju su tavimi?
– Pastaruosiuose gyvenimuose tapai išmintingesnis, jau supranti, kad aš esu Dievo energijos dalis. Taip, tu naikini tai, ką mes sukuriame. Kai kurios sielos tavo dėka jau nebepasiduoda mūsų įtakai.
– Tu taip ramiai tai sakai? Ar nebijai, kad kiti tai perskaitys?
– Ar aš bijau? Cha cha cha!!! Kai esi mano pasaulyje, mažai ko bijai. Mano darbas yra užkrėsti kitus baime. Galbūt tai perskaitys keli tūkstančiai ar net keli milijonai žmonių, tačiau tik nedaugelis į tai žiūrės rimtai ir imsis veiksmų. Dabar Žemėje veikia kompensacinė energija, nes pastaruosius kelis šimtus metų jūs turėjote per daug tamsos. Dabar kai kam leidžiama prisiliesti prie Šviesos ir netgi tapti tobulu.
– Ką tu vadini tobulu?
– Buvimas tobulu – tai tapimas dievišku. Tai yra Meilė. Tu gana aiškiai aprašai daugelį šių tiesų savo knygose. Tačiau tu klausi, o aš atsakau.
– Kodėl staiga nusprendei su manimi pasikalbėti?
– Tu to norėjai daug gyvenimų, o šiame pagaliau gali kalbėti su manimi tiesiogiai. Tu supranti, jog visi norai išsipildo. Mane taip pat domina šis dialogas, nes juk visi nuolat tobulėjame.
– Bet kažkada aš tave laikiau bėdų šaltiniu …
– Taip, tu, kaip ir daugelis kitų, bandei kreiptis į mane, paskui ir į Dievą, kad Jis mane pažabotų ir pagaliau baigtųsi kančios Žemėje ir kitose planetose. Bet mano užduotis yra tiesiog stiprinti žmogaus vartotojišką požiūrį, norus, sutrukdyti jam gyventi sąmoningai bei nuleisti jį į žemesnį energetinį lygmenį per mintis, pripildytas baimių, pavydo, godumo ir t.t. Kartais žmogus daugybę metų sugeba džiaugtis galia ir žemiškais malonumais, bet galiausiai jam tai sukelia kančias. Mano darbas yra tiesiog suteikti klaidingą įkvėpimą ir nuvesti žmogų į vietą, kupiną kančių ar juslinių malonumų. Svarbiausia, kad ten nebūtų Meilės bei sąmoningumo. Kančių pasaulis buvo ne mano sukurtas.
– Vadinasi, pragaras nėra tavo kūrybos vaisius?
– Atkreipk dėmesį, kad daugelį atsakymų tu jau žinai, nes jie ateina iš tavo vidaus. Pabandysiu kalbėti tau suprantama kalba. Paprastų žmonių įsivaizdavimu, pragaras – tai verdantys katilai ir kitos baisios kančios. Daugelis šviesos skleidėjų yra labai asketiški ir kartais net labai kenčia fiziškai. Kadangi daugelis mano tarnų, jūsų supratimu, gyvena rojuje, nes turi viską, ko nori, todėl daugelis sielų, supratusios, kad geriau būti su manimi materialioje plotmėje, atsisako dvasinio gyvenimo ir ateina pas mane. Žemėje netrukus sustiprės didelio masto katastrofos. Tačiau tai yra reakcija į tai, kad mūsų dėka Žemėje, kaip niekada anksčiau, yra daug savanaudiškumo ir vartotojiško požiūrio, kurie kelia krizes visose srityse. Kita vertus, kai kurios Šviesos jėgos to nori, nes daugeliui sielų tai yra vienintelis būdas sustabdyti greitą degradaciją. Tavo galvoje matau daugybę klausimų, kuriuos nori užduoti ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų žmonių gerovės. Jei atsakysiu į visus klausimus, tai jau nebebus interviu, o visa knyga. Taigi šio pokalbio metu atsakysiu tik į tuos klausimus, kuriuos jau turi mintyse.
– Ar viską matai ir viską žinai apie visus?
– Ne taip gerai kaip Dievas, bet taip – toks darbas. Turiu žinoti viską, ką žmogus laiko sąmonėje ir pasąmonėje, jo likimo etapus, kokių išbandymų jam asmeniškai reikia, kokias pagundas stiprinti ar siųsti. Tiesą sakant, tai nėra taip sunku. Jūs gyvenate žemų vibracijų energijose, vis dar galite apgaudinėti ir blogai galvoti apie kitus ir jums atrodo, kad niekas to nepastebės. Tačiau astraliniame lygmenyje galima lengvai perskaityti kitų žmonių, tiksliau, sielų, esančių psichiniame apvalkale, mintis ir ketinimus. Jogai ir intuityvūs žmonės sugeba tai padaryti.
– Vadinasi, siunti mums pagundas?
– Dievas daro viską. Tiesiog bet kuriai užduočiai yra sielų, kurios pasirenka tai atlikti. Mano užduotis yra nutempti sielą į tamsą, kad viską išgyvenusi, ji sąmoningai suprastų Dieviškosios Meilės ir vienybės su Dievu vertę. Savanaudiškumas atskiria žmogų nuo Dievo ir panardina jį į šią virtualią ir iliuzinę tikrovę. Tai net ne gyvenimas. Ne kiekvienai sielai duota išgyventi visą šio pasaulio dramą. Kažkas, turėdamas daug savanaudiškumo, bet būdamas aukšto sąmoningumo, priima sprendimą ir (arba) maldauja Dievo, kad padėtų nenugrimzti ir nesusilieti su mūsų energijomis. Tačiau dažniausiai to nusipelno tik tie, kurie aktyviai užsiima nesavanaudiška veikla visų gyvų būtybių labui. Kažkas, su manimi išgyvenęs daugybę įsikūnijimų, vis dėlto sugrįžta į Meilę, tačiau pereiti į aukštesnę plotmę nenori, nes jaučia pareigą pasilikti čia ir padėti kitoms sieloms neįkliūti į egoizmo spąstus ir mano energijas. Daugelis jų kartais krenta, tiesiog nuvertindami mane. Aš esu tas, kuris gali duoti viską, išskyrus Meilę ir sąmoningumą. Ar turi dar daug klausimų? Jau ankstyvas rytas ir man vis sunkiau į juos atsakyti. Tai ne mano energijos laikas (4:15 val.).
– Ar tu visagalis?
– Dievas yra Visagalis. Net ir aukščiausiame materialiojo pasaulio lygmenyje yra susiskaldymas. Pavyzdžiui, jūs turite nusikaltimams tinkamų vietų, kuriose policija nesilanko. O ankstyvas rytas yra tas laikas, kai aš praktiškai negaliu paveikti žmonių. Taigi todėl per filmus ir kitas pramogas stengiuosi neleisti žmonėms miegoti iki 3–4 val. ryto. Paprastai mano laikas prasideda beveik nuo saulėlydžio ir trunka iki 2–3 val. nakties, nes šiuo metu labai lengva žmogų paskatinti tokioms mintims ir veiklai, kurios, kaip jūs vadinate, veda į degradaciją. Žmogus, kuris ryte nesimeldė, nemeditavo, nesiprausė, neprisijungė prie Aukštesniųjų energijų, dieną lengvai tampa pavaldus mano energijoms.
– Kodėl tau asmeniškai svarbi masinė žmonių degradacija?
– Viena iš priežasčių yra ta, kad šiais laikais daug žmonių Žemėje bando užsidirbti kurdami savo egregorą, t.y. kuria savo svetainę, savo grupę, savo produktą ir t.t., o mes gauname energijos iš jų sekėjų. Aš jau minėjau – tai mano prigimtis. Aš patiriu džiaugsmą ir malonumą, matydamas, kaip kiti patenka į mūsų pinkles, o svarbiausia – gaunu iš to energijos. Aš asmeniškai nemėgstu daugelio stiprių Šviesiųjų sielų – laikau jas savo priešėmis ir džiaugiuosi stebėdamas, kad jos kenčia, matydamos kitų kančias.
– Bet kaip tu, būdamas toks išmintingas ir patyręs, užsiimi šia veikla?
– Jūsų stalinistiniais laikais daugelis lyderių nekentė sistemos ir savo valdžios, bet pakluso ir kartais mėgdavo vaidinti jiems ištikimus. Šis požiūris vyrauja daugelyje pasaulio politinių sistemų. Legendose teigiama, kad aš esu protingiausias puolęs angelas, ir tai yra tiesa. Norėdami atlikti mano darbą, turite gerai pažinti savo priešus ir jų metodus. Aš žinau visus pasaulio Raštus geriau nei daugelis jūsų šviesių mokytojų. Aš galiu atlikti bet kokios religijos ritualus geriau nei labiausiai patyręs kunigas. Nors girtis nėra mano energijoms būdingas bruožas, bet ne tik aš, tačiau ir visi mano, kaip jūs sakote, aukščiausio lygio pavaldiniai, nedaug atsilieka. Tai faktas. Mes taip pat garbiname Dievą, atliekame aukojimus, nes be jų nieko nebūtume pasiekę, tačiau mes juos atliekame savaip. Kiekvienas šiame pasaulyje turi savo tikslą, o mano tikslas yra išlaikyti kuo daugiau sielų šiame pasaulyje: vienas per kančias, kitas – priešingai: per šlovę, materialinę gerovę ir t.t.
– Vadinasi, jūs turite savo šventyklas ir bažnyčias, o kur jos yra?
– Žinoma. Be Dievo garbinimo nieko negalima gauti. Dievas visada atsako į maldas. Svarbu su kokiu tikslu meldžiamasi. Pavyzdžiui, pakalbėkime apie žmogų, kuris nuolat eina į bažnyčią ir meldžiasi, prašo, kad Dievas jam atsiųstų sveikatos, turtų ir šlovės. Kadangi jis daug meldžiasi ir aukoja, kiti žmonės galvoja, kad jis yra labai religingas žmogus. Tai darydami jie tik augina jo pasididžiavimą ir savimeilę. Ir kam, tavo manymu, jis meldžiasi? Man ar Dievui? Mes, žinoma, norime jį atitraukti nuo bažnyčios. Bet kartais mums tikrai sunku paveikti žmones, kurie meldžiasi senose bažnyčiose, nes jose labai stipri energetika. Taip, mes turime atskiras bažnyčias Žemėje ir kartais atliekame kruvinus aukojimus, nes Žemė yra tankios materijos pasaulis. Bet tai nėra būtina, nes beveik viskas, ką turi pasaulyje dominuojančios religijos, yra mums pavaldu.
– Kaip tai???
– Ten galioja vartotojiškumas, išdidumas, neapykanta, seksualiniai iškrypimai. Kas iš šiuolaikinių kunigų gali tai visiems atleisti? Daugelį šimtų metų religinės organizacijos padėjo politikams įgyti daugiau galios ir pinigų. Koks religinis lyderis pastaruosius šimtus metų buvo nusiteikęs prieš karą? Įprastas jūsų šiuolaikinis religinis lyderis yra žmogus, kuris visiškai pavaldus savo ego, o tai reiškia, kad jis yra pavaldus mums. Mylinčiam ir besąlygiškai tarnauti pasiryžusiam žmogui, buvo sunku arba beveik neįmanoma prasiveržti į religinių organizacijų vadovybių viršūnes. Tie, kurie siekia valdžios, o jų yra daug religinėse struktūrose, yra visiškai pavaldūs mums. Galia religinėse struktūrose turi ypatingą saldumą – jie tave garbina, meldžiasi už tave, gieda tau maldas. Mes sukūrėme energetinę sistemą, kurioje religinės organizacijos tarnauja savanaudiškumui ir neleidžia arba labai retai leidžia iš tikrųjų dvasiškai augti. Kas jūsų pasaulyje labiausiai nekenčia tikinčių religingų žmonių? Tie patys tikintieji, kurių tikėjimas kitoks.
– Pasakyk man nuoširdžiai, kaip galima nepasiduoti tavo energijų įtakai?
– Oho, ką užsinorėjai duoti žmonėms!
Patarsiu tai, ką jūsų Šventieji rekomendavo:
-
Kuo stipriau siekite priartėti prie Dievo.
-
Kuo labiau stenkitės susilieti su juo, tapti vieniu.
-
Būkite Dieviškosios Meilės įsikūnijimu, nesavanaudiški ir sąmoningi.
Praktiškai tai yra beveik vienintelės sąlygos. Jei žmogus yra sąmoningas, be savanaudiškumo, tada mes su juo nieko negalime padaryti. Dievas asmeniškai tokiam žmogui padeda. Todėl mūsų pagrindinis uždavinys yra paskatinti žmogų siekti kokių nors materialinių ir dvasinių vertybių, išskyrus Dieviškąją Meilę. Visa kita yra mūsų galioje, net ir tokie dalykai, kaip ėjimas į rojų, tapimas aukščiausio rango dvasininku ir t.t.
– Ar gali suteikti dvasinių vertybių?
– Tu tai aprašei savo knygose ir pats per tai ėjai, kai paskutinį kartą tave užklupau. Trumpai tariant: griežtas principų laikymasis, net ir pačių šviesiausių bei kilniausių, ir tuo pačiu metu jų smerkimas, iškeliant juos aukščiau už Dievišką Meilę.
– Ar tai viskas ko reikia?
– Jūs turite reguliariai valyti visus savo egzistencijos lygmenis. Mums sunkiau priartėti prie fiziškai švarių žmonių ir vietų. Greitas kelias į Dieviškąją Meilę atsiveria tiems, kurie kartoja šventąjį Dievo vardą, meldžiasi ir medituoja. Jūsų amžiuje tai yra beveik vienintelė dvasinio tobulėjimo priemonė. Svarbiausia – nesavanaudiška tarnystė nesitikint atlygio. Dabar beveik niekas to nesugeba. Tas, kuris nesavanaudiškai, sąmoningai tarnauja visoms gyvoms būtybėms ir kartoja šventus Dievo vardus, jau yra dvasiniame pasaulyje, kad ir kur jis bebūtų. Dar labai svarbu prie nieko neprisirišti ir nuo nieko nepriklausyti. Stenkitės išlaikyti ramų protą, kuris paklustų jums. Bet tavo amžiuje praktiškai niekas nenori arba nežino, kaip tai padaryti. Dominuoja vartotojiškos energijos. Todėl mums taip lengva manipuliuoti ir valdyti jus. Ir vienas iš pagrindinių ego džiaugsmo šaltinių yra galia ir didžiulių masių kontrolė, t.y., kai kiti gyvena taip, kaip ego norisi.
– Sakei mūsų laikais, bet ar tai nėra ir jūsų laikas?
– Aš galiu vienu metu gyventi skirtinguose laikuose ir išmatavimuose. Aš beveik kaip Dievas – nepamiršk to. Dauguma sielų materialiame pasaulyje mane garbina ir man tarnauja net nesuvokdamos, kad tai daro. Kadangi aukštesniuose pasauliuose mes turime viską, ko norime, išskyrus Meilę, todėl ir aš galiu žmonėms duoti viską, išskyrus besąlygišką Meilę. Dauguma mūsų pasaulio stipriausiųjų turi tokias supervalstybes, apie kurias jūs niekada net nesvajojote ir neįsivaizdavote. Jūsų susikurta velnio vizija yra juokinga, jūs manote, kad velnias yra tas, kuris siunčia nelaimes ir nepagrįstus materialinius nuostolius. Šviesos mokytojai moko neturėti prisirišimų. Jie stipriai priekaištauja savo mokiniams, siekdami įkvėpti eiti Meilės keliu, mokytis įsiklausyti į savo sielą (širdį). Tačiau gyvenantiems jūsų pasaulyje tai padaryti gali būti labai sunku ir skausminga.
– Tai reiškia, kad jūs galite duoti laikiną šlovę, prestižą, materialinius pasiekimus, o Šviesieji – Meilę ir amžinąjį gyvenimą dvasinėje palaimoje?
– Trumpai tariant, taip.
– Kaip jūs darote įtaką žmonėms, kaip traukiate juos?
– Taip pat, kaip ir Šviesa: per mintis, norus, įkvėpimą ir kūrybą. Svarbu žmogaus galvoje sukurti tam tikrus troškimus, kurie sugeneruos atitinkamą minčių eigą, o tada šis norų ir minčių srautas paskatins tam tikrus veiksmus bei įpročius. Tačiau pirmiausia svarbu sukurti tinkamą atmosferą, kurioje atsirastų tam tikros mintys ir norai. Pavyzdžiui, sporto salėje daug lengviau atlikti fizinius pratimus, ypač grupėje, nes ten veikia bendrystės energija ir dar papildomai prisideda tam tikro egregoro įtaka. Vakarų šalyse dabar beveik neįmanoma norėti ir ugdyti aukščiausio dvasingumo, t.y. Meilės kelio. Beveik visi, net ir labai nuoširdūs dvasiniai mokytojai, persikėlę čia, po kurio laiko pradeda galvoti apie naujus pirkinius ir sąskaitas, prisiriša prie komforto. Mes paskatinome vaikų ištvirkimą ir degradaciją per animacinius filmukus, kompiuterinius žaidimus, nepagarbą mokytojams, tėvams, švietimo sistemai ir t.t. Dominuojantys dvasiniai judėjimai, tokie kaip „Naujasis amžius“ ar protestantų krikščionių judėjimai, sako, kad jūs jau esate šventieji ar jais lengvai tapsite, tiesiog tikėkite tuo, duokite dešimtinę ir t.t. Kadangi tik nedaugelis žmonių sugeba praktikuoti dvasinę discipliną, todėl juos labai lengva valdyti ir jais manipuliuoti per baimę. Baimė yra pagrindinis mūsų ginklas. Ir tik nedaugelis žmonių supranta, kad jie turi pasirinkimą. Galima gyventi paskendus baimėse, su pasididžiavimu ir tenkinant ego poreikius arba rinktis Meilės kelią. Tiesą sakant, jūsų šiuolaikinis Vakarų pasaulis ir apskritai visa planeta yra mūsų pasaulių prototipas. Kelis šimtus tūkstančių jūsų metų mes viską ruošėme, kad tai pasireikštų būtent tokia forma.
– Taigi pagrindinis jūsų ginklas yra baimės, neigiamos mintys ir norai?
– Taip. Dar yra labai svarbu sunaikinti šeimos instituciją. Siekiame, kad kurtumėte chaosą mintyse ir aplink save, konkurenciją, pavydą, šmeižtumėte vieni kitus.
– Ar tau gaila sielų, kurios panyra į tamsos pasaulius, kuriuose nėra meilės?
– Nieko asmeniško, tai tik verslas. Ši nuostabi išraiška atėjo pas jus iš mūsų pasaulių.
– Tu su tokiu pasimėgavimu pasakojai apie savo pasaulius, bet juk viskas Žemėje yra laikina ir siela negali ilgai džiaugtis gyvendama tik egoistiškai.
– Taip, laikui bėgant mes susinaikiname dėl karų ir konfliktų, kurie yra neišvengiami mūsų pasaulyje. Bet aš ir mano elitas galime gyventi labai ilgai ir labai laimingai, nesivaržydami, jūsų kalba kalbant, vardan visų šių etinių ir emocinių poreikių. Mes turime visą materialinę gerovę, o svarbiausia – didžiulę galią ir šlovę. Jei žmogus jūsų pasaulyje užsitarnavo gerą karmą, tada jis gali ilgai išlaikyti savo pakilią būseną. Jūs žinote vieną iš turtingiausių Indijos šeimų. Jie gyvena labai pamaldžiai: daug aukoja, padeda kitiems, eina į šventyklas, skaito mantras ir maldas, tačiau visa tai daro norėdami gyventi turtingai ir nesirgti. Ir jie gyvens turtingai daugelį gyvenimų. Į tokį materialinės gerovės lygį jie žingsniavo ne vieną gyvenimą. Nors iš šalies šie žmonės atrodo labai religingi, tačiau jie visiškai priklauso vienam iš mūsų egregorų, iš kurių galios labai sunku išeiti.
– Bet kad ir kaip šie žmonės gyventų, ar jie kada nors viską praras?
– Žinoma. Ir tada jie turės kitą pasirinkimą – eiti į materialinę gerovę ir komfortą, vadovautis kokia nors religine doktrina ar eiti Meilės keliu.
– Kaip išoriškai atskirti tuos, kurie eina ego, o kurie Meilės keliu?
– Labai sunku. Kartais tie, kurie pažvelgus iš šalies elgiasi griežtai ir gyvena įprastą materialų gyvenimą, viduje gali būti labai nesavanaudiški ir prie nieko neprisirišę, arba turėti mažai prisirišimų ir priklausomybių šiame pasaulyje. Dažnai aukšto rango kunigai ir dvasiniai guru turi labai savanaudiškų motyvų, daug baimių, prisirišimų ir iš to gimstančios vidinės agresijos. Įvertinti sielą galima tik pagal motyvus, nes išoriniai veiksmai yra antraeiliai.
– Ką turi omenyje sakydamas „tik pagal motyvus“?
– Ar iš širdies ir iš meilės, ar iš ego ir proto siela daro tai, ką daro. Mūsų užduotis yra padaryti taip, kad siela užmirštų savo prigimtį, ir mes galėtume jai įsakyti veikti iš ego ir proto. Viskas tik tam, kad žmonės taptų vartotojais ir pamirštų savo amžiną prigimtį. Esame labai patenkinti, kai dvasiniai mokytojai trykšta pasididžiavimu ir išdidumu.
– Kas ir kada teisia sielą?
– Ji yra nuolat stebima, tačiau ypač stiprus „aptarimas“ įvyksta po kiekvieno jos formos pakeitimo, kurį jūs vadinate mirtimi.
– Kaip įeini į žmonių mintis?
– Žinai … Turėjai patirties. Jus supantis astralinis pasaulis kupinas įvairių esybių, kurios maitinasi žmonių emocijomis ir jomis mėgaujasi. Kuo žemesnės žmogaus vibracijos, tuo lengviau prie jo prisijungti. Tada tos esybės bando pritraukti situacijas ir išprovokuoti žmogų, kad jis supyktų, persivalgytų, įgytų tam tikrų seksualinių patirčių ir t.t. Tai ypač lengva padaryti po saulėlydžio. Nedaug žmonių Žemėje dabar yra visiškai laisvi nuo esybių. Tam reikia dorybingo, tyro, sąmoningo gyvenimo būdo. Niekas nėra pasmerktas. Kartokite šventus vardus, o dar geriau, mantras ar apsaugines maldas. Gali būti, kad žmogus labai sąmoningas, tačiau lankydamasis vietose, kur yra daug neigiamų emocijų, gali pritraukti įvairių astralinio pasaulio esybių.
– Turbūt iškils klausimas ne tik man. Kodėl tu visa tai sakai?
– Jūs tai vadinate tamsos įvaizdžiu Žemėje? Malonu jaustis kaip guru. Tai vienas iš stiprių, subtilių ego malonumų. Noriu būti žinomas įvairiapusiškai. Ir aš žinau, kad labai mažai žmonių tai skaitys, todėl mes turėsime pagrindą pasakyti sieloms: „juk mes jus įspėjome“.
– Dėkoju! Ar galiu paprašyti, kad nebedarytum man įtakos?
– Ne, nes mes visada ateiname, kai sustiprėja žmogaus ego ir pasididžiavimas.
Grįžęs namo gavau atsakymus į paskutinius klausimus. Visą tą laiką jaučiau lyg bendraučiau su kažkuo labai protingu, bet labai šaltu.
Kovo 22 d. Ontarijas. Kanada.
Keletą dienų galvojau, kad turiu baigti rašyti šį tekstą ir paskelbti jį viešai. Meditacijose mačiau, kaip praėjusiuose gyvenimuose kreipiausi į Dievą klausdamas, kaip jis leidžia juodosioms velniškoms jėgoms atnešti tiek kančių žmonėms ir gyvūnams. Kreipiausi ir į Šėtoną. Net ir šiame gyvenime turėjau daug klausimų, skundų ir pykčio. Bet pagaliau aš gavau atsakymus ir klausimų beveik neliko. Ši patirtis man buvo ypatinga, nes net ir visų tamsiųjų jėgų valdovas gali duoti gerą dvasinį patarimą. Taip pat man buvo pamoka, kad net „juos“ (tuos, kurie iš principo negali besąlygiškai mylėti) reikia mylėti besąlygiškai.
RAMI BLECKT INTERVIU SU TAMSOS VALDOVU. ANTRA DALIS
2019 m. gruodį pakeliui į Antarktidą mūsų laivas kirto pusiaują ir eilinį kartą sustiprėjo kontaktas su šia įtakingiausia būtybe Visatoje. Paklausiau, ar jis norėtų dar pabendrauti ir atsakyti į mano skaitytojų klausimus. Jis labai užtikrintai pasakė „taip“, nors aš visiškai neturėjau jokio noro tai daryti. Prieš mūsų bendravimą ir po jo, dar kurį laiką jaučiau sunkias ir nemalonias būsenas: vidinį spaudimą, lengvą depresiją, atšalimą sieloje, buvo sustiprėjusios įvairaus pobūdžio baimės, padaugėjo konfliktų, kartais atsirasdavo beprasmybės ir pasmerkimo pražūčiai jausmas. Tačiau išorėje, priešingai, atrodė, kad padidėjo komforto jausmas. Po šio bendravimo jaučiausi pakylėtas, entuziastingas, atsirado stiprus noras tobulėti visuose lygmenyse. Bet kai ši esybė vėl smelkėsi į mano lauką, aš pradėjau tai aiškiai jausti. Ir kuo labiau priešinausi šiam bendravimui, tuo labiau stiprėjo negatyvas, taigi supratau, kad turiu užbaigti tai, ką pradėjau.
2019-12-25
Maždaug per dieną nutolome nuo Folklando salų ir patraukėme į pietus Antarktidos link. Katalikiškos Kalėdos. Koks sutapimas, pagalvojau. Kaip įprasta, vidury nakties prabudau ir nebegalėjau užmigti. Prasidėjo mūsų dialogas, kuris buvo gana ilgas. Nusprendžiau užrašyti jo dalį ir pateikti skaitytojų klausimus.
– Linksmų švenčių tau. Nors tikriausiai tai ne jūsų šventė.
– Kodėl, netgi labai mūsų …
– Apie ką čia kalbi ??? Dar pasakyk, kad Jėzus yra vienas iš tavo įsikūnijimų…
– Palikime Jėzaus asmenybę ramybėje. O kur tu jį išvis matai, ar jauti jo dvasią? (Pajutau šaltą, nemalonų juoką). Kas išvis jį prisimena. Jei pamatytum visų žmonių mintis, suprastum, kad didžioji dauguma žmonių galvoja apie tai, kaip smagiai praleisti laiką, ir apie nuolaidas parduotuvėse. Net tie, kurie lanko bažnyčią, dažniausiai tai daro iš baimės ir noro ką nors gauti per maldą. Jūsų laive pusnuogės snieguolės dovanoja vaikams dovanas, jame daug alkoholio, aktyviai vyksta prekyba ir t.t.
– Vadinasi, kur džiaugsmas ir linksmybės, ten ir yra tavo energijos ???
– Grįžkime prie to, ką jau aptarėme. Mano misija yra kuo ilgiau išlaikyti žmones šiame pasaulyje, didinti jų egoizmą ir taip visiškai priversti juos pajusti atsiskyrimo nuo Dievo iliuziją. O to labai lengva pasiekti duodant žmonėms išorinių pasiekimų bei linksmų nutikimų. Dar lengviau juos sugundyti neužtarnautomis dovanomis, o visų lengviausia tada, kai jie pasijaučia šlovinami.
Jūs teisingai pastebėjote, kad mažai žmonių įveikia šiuos išbandymus. Taip smagu žiūrėti, kai žmogaus pasididžiavimas išauga iki milžiniškų aukštumų. Jis į visus žvelgia su panieka ir šmeižia juos, laiko save pasaulio ašimi, nes jam pavyko išoriniame pasaulyje daug pasiekti: jis tapo prezidentu, čempionu ar labai turtingu žmogumi. Galbūt daugelis žmonių jam sakė, kad jis yra labai protingas ar gražus. Ir nors jam šiame kūne liko tik 10, gal daugiausiai 50 trumpų žmogaus gyvenimo metų, jis elgiasi taip, lyg amžinai tokiu liktų.
Išdidumas, pranašumo prieš kitus jausmas arba, priešingai, visiškas bevertiškumo ir nevilties jausmas labai sustiprina ego.
Taigi mes labai aktyviai naudojame šventes, ypač religines, kad sustiprintume ego.
– Ar nori pasakyti, kad religinės šventės taip pat yra jūsų kūryba???
– Jei žmogus pasninkauja, nuoširdžiai meldžiasi, visko išsižada, ugdo neprisirišimą prie šio pasaulio, skaito Šventąjį Raštą ir tai daro norėdamas pajusti vienybę su Dievu, išsiugdyti meilę Jam – tada ne. Taip jis mažina savo ir bendruomenės ego įtaką, tačiau visais kitais atvejais jis tarnauja mums, o švenčių dienomis net aktyviau nei įprastai.
2019-12-26
Šiandien įplaukėme į Antarktidos vandenis. Pabudau beveik lygiai vidurnaktį ir negalėjau užmigti. Buvo labai aiškus bendravimas. Nenorėjau užsirašinėti. Tačiau atėjo tvirtas suvokimas, kad kol nebaigsiu šio dialogo, manęs nepaliks ramybėje, ir kad artimiausiu metu tai bus mano misija.
– Kodėl tu kalbi mano kalba, tokiu panašiu stiliumi? Ar šis bendravimas nėra su savimi proto lygmenyje?
– Greičiau ego lygmenyje. Atkreipk dėmesį į savo jausmus ir sapnus prieš ir po mūsų su tavimi bendravimo. Juk kai aš asmeniškai pasirodau tavo energetiniame lauke, kažkas panašaus atsitinka? Aš turiu kalbėti prisiderindamas prie tavo vibracijų lygio, atsižvelgdamas į tavo proto būseną. Kitaip nesuprasi, ir net nepriimsi kai ko dėl savo revoliucingos dvasios. Kai kas atrodys prieštaringai. Todėl ir turiu taip kalbėti. Kad tu ir kitos sielos, esančios panašiame vibracijų lygyje, suprastų.
O tu turi stiprų ego ir protą, aš tau diktuoju ir tu gana greitai pagauni esmę, nors užsirašydamas galbūt šiek tiek keiti žodžius. Aš, kaip ir visi savanaudiški asmenys, nemėgstu laukti, ypač kvailių. Matau, kaip tau nepatogu užrašyti faktą, kad ir tu turi didelį ego.
Ką, didysis darbo su ego guru, pakliuvo į spąstus? Gerai, žinai, kad be stipraus ego ir intelekto šiame pasaulyje neįmanoma pasiekti sėkmės jokioje gyvenimo srityje net ir dvasinėje. Todėl visi jūsų religiniai herojai ir yra iš karių šeimų arba patys buvo dvasios kariai, pvz.: Buda, Krišna, Mahometas, Jėzus, Rama, Šiva ir kiti.
Studijavai šias temas ir dirbai ties jomis daugybę gyvenimų, todėl su tavimi lengva bendrauti.
Jie nepatikės, kad tu kalbėjai su manimi, todėl savo ego pasiekimų labui užsirašyk šį dialogą.
Tęsinys jau greitai…
Likimą labai griežtai lemia mūsų karmą? Interviu su Davidu Frawley
Iš interviu su Davidu Frawley žurnalui ,,Blagodarenie“.
Žurnalas: Daugelis sako, kad mūsų likimą labai griežtai lemia mūsų karma, kitaip tariant, mūsų veiklos pasekmės ir mūsų norai praeituose gyvenimuose. Kiek mes galime pakeisti savo likimą, pakeisdami savo elgesį dabartiniame gyvenime? Ar būdamas astrologu matėte kokių nors reikšmingų pokyčių šiuo klausimu?
Davidas Frawley: Šiuo klausimu yra daug nesusipratimų. Karma sako, kad mes esame laisvi kurti savo karmą nepriklausomai nuo kitų žmonių ar aplinkos veiksnių.
Neegzistuoja išorinio likimo, kurio dalis mes esame. Mes galime ne tik laisvai veikti, bet ir turime prisiimti atsakomybę už savo veiksmų rezultatus.
Mūsų veiksmų laisvė turi tris bruožus.
Pirma, mes veikiame laiko erdvėje. Tai reiškia, kad tai, kas esame šiandien, yra rezultatas to, kas buvome vakar.
Tai tarsi kelionė. Kai aš keliauju, tai, kur esu šiandien, yra kelionės, kurią nuėjau vakar, rezultatas.
Problema ta, kad mūsų veiksmų laisvė yra sielos lygyje, o tai apima ir praeito gyvenimo patirties įtaką. Savo ruožtu Ego dabartiniame įsikūnijime neprisimena, ką siela veikė ankstesniame gyvenime ir nesupranta, kaip ji sukūrė situaciją, kurioje Ego gyvena dabar. Tai lyg įsivaizduoti: skrisiu į Izraelį lėktuvu, staiga prarasiu atminti, tada susigrąžinsiu ir pradėsiu klausinėti, kas mane pasodino į šį lėktuvą ir kokie likimo žingsniai atvedė į šį skrydį.
Antrasis bruožas – turime veikti gamtos dėsnių erdvėje, didžiosios Visatos jėgų kontekste. Tai reiškia, kad galite laisvai įkišti ranką į ugnį ar nedaryti šito, bet nesate laisvas nuo nudegimo, jei įkišite ranką į ugnį.
Problema ta, kad mes ne visada suprantame uždelstas savo veiksmų pasekmes. Galiu ir nekišti rankos į ugnį, nes rezultatas bus iš karto, bet, pavyzdžiui, galiu suvalgyti per daug karšto ir aštraus maisto. Kai po kelerių metų tai veda prie opos, o aš vis dar nesuprantu, kad tai yra mano mitybos pasekmės, galiu ir toliau stebėtis, koks likimas mane privedė prie šios ligos.
Trečias bruožas – karma tam tikru mastu yra kolektyvinė, kaip ir mūsų veiksmai yra susipynę su kitų žmonių veiksmais. Pasaulio karma gali mus paveikti taip pat, kaip mes prie jos prisidedame savo veiksmais. Tokie įvykiai kaip karai, stichinės nelaimės, epidemijos yra pasaulinės karmos įtakos pavyzdžiai.
Mes visada esame laisvi keisti savo karmą ir nuolat esame jos keitimo procese. Tačiau tai ypatingai pasireikš ateityje.
Klausimas: ar galime pakeisti karmą, kuri pasireiškia šiandien ?
Dalis – taip.
Dalis – Ne.
Jei važiuojate 150 km/h greičiu, galite sulėtinti greitį ir stabdyti, bet negalite to padaryti akimirksniu. Kartais buna per vėlu, kad užkirsti kelią avarijai.
Visi Vediniai metodai, tokie kaip Ajurvedos sveikatos praktikos, meditacija, astrologų skirti brangakmeniai yra priemonės mūsų karmai pagerinti. Kiekvienas iš šių metodų turi savo rezultatus, tačiau karma negali būti visiškai pakeista, kai ji jau veikia. Nors kartais taip gali nutikti, jei tai yra Dievo malonė.
Su kolegomis esame matę ne vieną atvejį, kai labai sunki karma, žiūrint iš astrologinės kortos, buvo labiau palengvinta tam tikrais ritualais, mantromis, brangiųjų akmenų naudojimu. Juk mūsų tikrasis Aš arba Atmanas (siela) yra aukščiau karmos, kuri yra susijusi tik su kūnu ir protu. Mes visada galime būti tokioje vidinėje sielos būsenoje, kuriai karma neturi įtakos. Tačiau norint tai pasiekti, reikia labai gilios dvasinės praktikos.
Visą interviu versiją galite perskaityti žurnalo „Blagodarenije“ Nr.3,